palikimas

palikìmas sm. (2) 1. K leidimas ir toliau būti, dalyvauti kur, nepašalinimas: Dar jį (J.Jablonskį) rišo kiek su universitetu ir ramino palikimas egzaminų komisijoj J.Balč. | refl. brš. 2. leidimas ir toliau būti nepaliestam: Be bausmės palikìmas BŽ18. 3. pametimas: Savo tėvynės palikìmas DŽ. 4. K turtas, po mirties kam paliekamas, perleidžiamas valdyti, palaikai: Žemę ne iš kokių palikimų gavau, bet penkiais pirštais uždirbau Šts. Mažasis sūnus paliko butoje tėvų karšinčiu ir veldėjo tėviškę ir visą palikimą S.Dauk. Išsidalijo tėvo palikimą Dkš. Ši skara da mamos palikimo Ds. Dar atmeną seneliai po šituos smėlynus senobių palikimo gražius ąžuolynus A.Baran. Senybės palikimo vargonai Kp. Naujasis įstatymas vadinamas palikimu, testamentu I. ^ Palikimas atminimo prašo (gavęs palikimą turi atsiminti tą, kuris paliko palikimą) Krkl, Sim. Palikìmas ne vežimas Krkl. 6. darbai, paminklai, reiškiniai, išlikę iš ankstesnių laikų: S. Stanevičiaus literatūrinis palikimas yra labai negausus – šešios pasakėčios ir viena odė rš. Kur tavo galia, garsi palikimais? Mair. Atskiros tokių pilkapių grupės yra tuo metu Lietuvoje gyvenusių šeiminių bendruomenių palikimas rš. | Tamsus praeities palikimas nyksta diena po dienos sp. 7. paprotys, tradicija; tvarka: Dainuodavom bet kur. Tai tėvų palikimas LTR(Vdn). Taip jau jų duboj nuo tėvų tėvų buvęs toks palikimas Sln. Jau jų (žąsiukų) toks palikimas, kad tik į javus eit Gs. Vieni gimsta, kiti miršta – toks palikìmas, taip išeina Kkl. 8. col. išvykstant palikti asmenys: Iš palikìmo niekas nelaukia, tiktai mano mergelė, mano jaunoji Dkš. 9. senoji upės vaga, kur dar vietomis likę vandens: Palikimūse lydekes šaudo Kl. [Ežerinė smuklė] auga Žemaičių prūdūse didžiūse, palikimūse upių P. \ likimas; atlikimas; dalikimas; išlikimas; palikimas; prilikimas; užlikimas